Angelės istorija
Pradžia ] EI diena ] 99 procentų problema ] Pilkoji matrica ] Dvi svetainės ] X spektras ] Jaučiami poreikiai ] Krikščioniškas žargonas ] Lenkijos pavyzdys ] Liudijimų rašymas ] [ Angelės istorija ] Santykiai ir draugystė ] Bendruomenės kūrimas ] Tiltų strategija ] Bažnyčių svetainės ] Hobis ir pomegiai ] Postmodernizmas ] Pokalbių kambariai ] Filmų interpretavimas ] Dievas gali panaudoti ir tave ] Gyvenimo prasmė ]

 

Lietuviška Biblija mobiliame telefone

Angelės istorija

Kaip paruošti liudijimą nekrikščioniui skaitytojui

Liudijimas gali būti galingu krikščioniškos žinios perteikimo įrankiu. Paskaitykite, kaip įsivaizduojama jauna moteris vardu Angelė parašė savo istoriją trimis skirtingais stiliais:

  1. Krikščionims – taip ji pasakotų bažnyčios žmonėms;
  2. Pilnai perrašytas liudijimas - skirtas nekrikščionims;
  3. Dar vienas variantas – taip pat skirtas nekrikščionims, tačiau parašytas stiliumi straipsnio, skirto žurnalui.

Pastaba – tai nėra tikra istorija, nors joje yra elementų iš daugelio žmonių gyvenimų. Istorija sukurta kaip rašymo technikų iliustracija. Prašau šios istorijos necituoti kaip tikros! Liudijimo rašymo principų galite pasimokyti šiame (http://www.internetevangelismday.com/testimony.php - anglų k.) puslapyje. Čia (http://www.internetevangelismday.com/meaning.php - anglų k.) galite daugiau sužinoti apie tai,  ką krikščionys vadina 'Evangelija'.



Mano liudijimas – kaip aš suradau Kristų ir buvau išgelbėta

"Aš - pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsoje, bet turės gyvenimo šviesą." (Jono 8, 12)

Aš augau krikščioniškuose namuose, tačiau kol buvau vaikas, nepriėmiau Kristaus siūlomo išgelbėjimo. Aš buvau per daug užsiėmusi savo norų tenkinimu – Viešpačiui mano gyvenimas nepatiko. Aš buvau tipiška, gana maištinga, paauglė. Nors ir neįsivėliau į nieką per daug bjauraus, gyvenau tik sau. Tai tikriausiai liūdino mano pamaldžius tėvus. Be abejonių jie visus tuos metus meldėsi už mane. Kai man sukako 17, kažkas man paliudijo ir pakvietė į jaunimo muzikinį renginį vietinėje bažnyčioje. Aš išgirdau muzikos grupės vadovo aiškiai pamokslaujamą Evangeliją. Iki tol aš niekada nebuvau jos supratusi. Kitą dieną kažkas man davė Evangeliją pagal Joną. Aš ją parsinešiau namo, kad ten pasiskaityčiau. Viena eilutė labai aiškiai prabilo į mane – Jono 8,12. Tuomet aš iš tiesių buvau įtikinta, kad esu nusidėjėlė, ir kad Jėzus numirė, kad mane išgelbėtų. Taigi aš meldžiausi nusidėjėlio atgailos malda ir prašiau, kad Dievas išgelbėtų mane. Iškart po to patyriau nuostabią ramybę ir užtikrintumą. Dabar žinau, kad iš Dievo malonės pateksiu į dangų. Aš noriu Jam tarnauti visą laiką. Kiekviena diena yra kaip naujas nuotykis, kada skaitau savo Bibliją ir randu Jo Žodyje naujų dalykų. Mano drauge, tu irgi turi atsisukti į Dievą.

 

Kritika

·        Angelė savo liudijimą užrašė naudodama stilių, kuris tiktų, jei šį liudijimą ji papasakotų bažnyčios susirinkimui. Ji nesuvokė, jog tam, kad ją suprastų nekrikščionys, liudijimo stilius turi būti visiškai kitoks.

·        Jos liudijime pilna krikščioniško žargono žodžių ir išsireiškimų. Jie yra pažymėti raudonai. Nedaug kas iš nekrikščionių juos supras, nes ji net nebando paaiškinti tų žodžių prasmės. Bet kokiam žmogui, kuris nėra vaikščiojęs į bažnyčią, šitie žodžiai skambės kaip užsienio kalba. O tiems, kurių gimtoji kalba nėra lietuvių, juos suprasti bus visiškai neįveikiama užduotis.

·         "Visi šie žodžiai tikinčiojo ausiai yra nuostabūs. Bet netikinčiam jie yra beprasmiai." (Firm Foundations, by Trevor McIlwain, New Tribes Mission).

·        Apie Angelę, kaip asmenį, nėra jokios informacijos. Kokia ji iš tiesų? Kuo ji domisi? Ji net neatrodo iš tiesų egzistuojanti. Kaip ji mąstė ir ką ji jautė iki tol, kol tapo krikščione? šiame pasakojime yra labai mažai informacijos apie ją, todėl sunku su ja susitapatinti.

·        Nepateikta jokių smulkmenų apie jos apsilankymą jaunimo renginyje. Feliksas (apie jį skaitysime pataisytame liudijimo variante) tapo miglotu 'kažkuo'. Todėl šis įvykis taip pat neatrodo realus.

·        Ar nekrikščionims įdomu tai, kad ji augo krikščioniškuose namuose? Arba tai, kad ji turėjo pamaldžius tėvus?

·        Ar nekrikščionys gali pamatyti save jos ankstesniame gyvenime, kuris 'Dievui nepatiko'? O tame, kad ji tiki, jog pateks į dangų? Tai nėra šiuolaikinėje kultūroje žmonių jaučiami poreikiai.

·        Ar tikėjimas jai davė gyvenime kažką, kas jai tikrai padeda? Ji mums to nesako. Ji tik sako, jog smagu skaityti Bibliją.

·        Jau pats pavadinimas yra nepatrauklus – daugelis nekrikščionių nustos skaityti tik pamatę jį.

·        Visa istorija yra vienas teksto blokas. Ji turi būti suskaldyta į mažesnes pastraipas ir, galbūt, reikėtų pridėti vieną ar daugiau smulkesnių antraščių. Svarbu, kad būtų lengva skaityti.

·        Ar ji tikrai visada nori Jam tarnauti? Ar kiekviena diena yra nuostabus nuotykis? Ar ji iš tiesų nepraleidžia net dienos neskaičiusi Biblijos? Gal ir egzistuoja tokie nuostabūs krikščionys, tačiau man dar tokių neteko sutikti. Ar čia Angelė triumfuojanti? Ar jos pasakojimas atrodo tikroviškas? O gal tai 'evang-elastinis' perdėjimas?

·        Pagaliau – pamokslininko stilius šiame liudijime gal ir tiktų pamokslui arba žodiniam paliudijimui, tačiau ne rašytiniam. Kai rašome internetui (WWW) ar spaudai, pirmiausia turime naudoti savo žurnalistinius, o ne pamokslininko sugebėjimus.

 

Dievas, iš savo malonės, gali kalbėti bet kam per bet ką. Tačiau krikščionys gali neefektyviai perduoti informaciją, jeigu jie nemąstys apie tai, kas yra jų auditorija, ir jei darys prielaidą, jog žodžiai, kurie yra suprantami krikščionims, tinka ir nekrikščionims.

Kada Angelė tai suprato, ji pasikalbėjo su Artūru, turinčiu rašymo ir komunikavimo sugebėjimų. Jis atkreipė jos dėmesį į šias problemas ir pasiūlė savo pagalbą ištaisant ir redaguojant tekstą. Taigi Angelė nuolankiai vėl sėdo prie stalo ir naujai perrašė savo paliudijimą...

 

Mano sulūžęs CD grotuvas

Oi! Ar aš pykstu? Ant savo CD grotuvo išliejau visą puodelį kavos! Kaip tik tuomet, kai jau ruošiausi klausytis savo mėgstamos grupės Mojo albumą! Dabar nerašysiu, ką tuomet pasakiau – iš pykčio aš vos susilaikiau neišmetusi to puodelio per langą!

Tačiau tai tapo mano gyvenimo posūkio tašku. Kitą dieną iš pat ryto aš nuėjau į radijo aparatūros taisyklą. Toje taisykloje vadybininku dirbo Feliksas – mūsų šeimos draugas."Remontas užtruks dvi dienas", pasakė jis. "Pataisyti nebus sunku".  Kai aš jau apsisukau eiti link durų, jis mane pašaukė. "Angele, rytoj bažnyčioje bus įdomus muzikinis vakaras jaunimui. Manau, kad tau patiks".

"Ah, gal gal...", aš atsakiau. Iš tiesų tai man nepatiko bažnyčios susirinkimai, nors kol buvau vaikas aš ten vaikščiodavau. Aš pati norėjau planuoti savo gyvenimą,  pati nusibrėžti sau tikslus. Man nereikėjo pagalbos. Bažnyčia, maniau, tinka tik seniems žmonėms.

Tačiau tą vakarą, neturėdama muzikos ir nieko gero nerasdama nei per radiją, nei per televiziją, aš pradėjau galvoti. Ar gyvenime yra kažkas daugiau? Gal iš tiesų yra kažkoks svarbus tikslas, dėl kurio vertėtų gyventi? Gal net įmanoma patirti pilnatvę ir laimę? Po to, kai prieš du mėnesius išsiskyriau su savo draugu Miku, jaučiau didelę tuštumą. Atrodė, kad truputį šią tuštumą padėdavo užpildyti muzika. Tačiau juk neįmanoma nuolatos klausytis muzikos!

 

Slepiu savo veidą

Taigi, kitą vakarą aš jau ėjau į bažnyčią. Ėjau su pakelta palto apykakle,  kuri beveik dengė mano veidą. Nenorėjau, kad kas nors mane pažintų ir sužinotų,  jog aš ten einu. Muzikos grupė Dinamitas buvo gera. Klavišiniais grojo puikus muzikantas. Tačiau man nepatiko dainų parinkimas – jų žodžiai vertė mane jaustis nepatogiai. Pabaigoje 10 minučių kalbėjo grupės vadovas. Jis mums pasakojo, kaip jo gyvenimas ritosi žemyn į priklausomybes ir depresiją. Tuomet jis surado Jėzų. (Aš pagalvojau: "O ne, tik ne dar vienas religinis išsigimėlis"). Bet jis mums papasakojo, kaip Jėzus numirė už jį asmeniškai, ir už visus mus taip pat. Jis paaiškino, jog Jėzus dabar yra geriausias jo draugas, ir kad tuomet pirmą kartą savo gyvenime jis pasijuto iš tiesų laisvas. Jam daugiau nebereikėjo savo gyvenimo tuštumas bandyti užpildyti alkoholiu ir narkotikais.

Kada pro parduotuves ėjau namo, man sukosi galva. Aš nenorėjau 'pasiduoti' Dievui. Ar gali būti, jog visa tai egzistuoja iš tiesų?

Kitą dieną per pietų pertrauką nubėgau į radijo taisyklą. "Viskas sutaisyta", pasakė Feliksas. "Ar tau patiko renginys?" "Taip, neblogas", atsakiau, nenorėdama apie jį kalbėti. "Ar norėtumei tai paskaityti?", paklausė Feliksas, paduodamas man mažą brošiūrėlę.

Tos dienos vakarą aš įsijungiau savo CD grotuvą, įsidėjau savo naująjį albumą ir suradau dėžutėje tebegulinčią tą Felikso brošiūrą. Tai buvo 'Evangelija pagal Joną' –viena iš Biblijos dalių. Aš pradėjau nuo pradžių ir perskaičiau ją visą. Anksčiau buvau skaičiusi ištraukas iš Biblijos, tačiau jos niekada man nebuvo labai suprantamos. Bet šį kartą lyg pats Dievas kalbėtų man! Ypač gerai prisimenu vieną eilutę. Joje buvo tokie žodžiai:

" Aš - pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsoje, bet turės gyvenimo šviesą."


Supratau, kad nenusipelnau jo meilės. Aš gyvenau visiškai egocentrišką gyvenimą. Tačiau jis vis vien mane mylėjo – atsiuntė Jėzų, kad numirtų už mane. Jis norėjo, jog į tai atsakyčiau ir leisčiau jam visiškai pakeisti mano gyvenimą. Padėjusi galvą ant tuščios CD grotuvo dėžutės aš prašiau Dievo atleisti man, pakeisti mane. Prašiau, kad jis ateitų į mano gyvenimą. Pažadėjau jam, kad daugiau nebegyvensiu taip, kaip noriu aš.

Tas vakaras iš tiesų tapo mano gyvenimo posūkio tašku. Savo viduje jaučiau tokią ramybę, kokios niekada anksčiau nebuvau jutusi. Aš buvau laiminga. Bėgant laikui po truputį aš sužinojau vis daugiau apie Jėzų. Pamačiau, kad jis kasdien man padeda daryti sprendimus, tvarkytis su sunkiomis situacijomis, geriau suprasti kitus. Gyvenimas man įgavo visai kitą prasmę.

Dabar aš dažnai žiūriu į savo CD grotuvą – esu tokia laiminga, kad tuomet išliejau ant jo kavą!

 

Kritika

·        Angelė pradeda nuo įvykio, kuris patraukia mūsų dėmesį, ir su kuriuo visi galime lengvai susitapatinti.

·        Pavadinimas taip pat patraukia dėmesį. Jame neminima religija.

·        Ji pateikia daug tikrų savo gyvenimo smulkmenų – kokį albumą ji nusipirko, savo reakciją į kavos išliejimą, pakeltą palto apykaklę. šias scenas galime lengvai įsivaizduoti.

·        Ji naudoja tikrus pokalbius. Tą pokalbį taisykloje galime lengvai įsivaizduoti.

·        Kadangi ji atrodo 'reali', lengviau patikėti jos pasakojimu. Geras rašytojas ar filmo režisierius kuria personažus, kurie atrodo mums realūs, o ne plokšti. Kai rašome liudijimus, taip pat turime siekti sukurti realumo jausmą. Poetas Filypas Larkinas (Philip Larkin) naudojo šį metodą literatūros įvertinimui (anglų k.). Jis siūlė įvertinti rašinio tikrumą, užduodant sau klausimą "ar man tai rūpi?".

·        Ji visai nenaudoja žargono. Vieninteliai su krikščionybe susiję žodžiai yra 'bažnyčia', 'Jėzus', 'Evangelija' (atspausdintos Evangelijos prasme – tai ji paaiškina) ir 'Biblija'. Be to, savo rašinyje ji paaiškina 'Evangeliją', 'malonę', 'atgailą' ir ryšį su Dievu.

·        Jos sakiniai gana trumpi, sakinių konstrukcija lengva. Todėl jos istorija suprantama.

·        Ji naudoja kai kuriuos Biblijos žodžius, bet jie yra pasakojimo kontekste. Ji nusprendė nerašyti nuorodos į Biblijos eilutę, nors galėjo ją panaudoti (daugelis visiškai nežino (anglų k.), kaip suprasti nuorodas). Ji cituoja šiuolaikinį Biblijos vertimą. Kokį Biblijos vertimą jūs benaudotumėte savo asmeninėms studijoms (kai norite techninio tikslumo), evangelizacijai reikia šiuolaikinio, lengvai suprantamo vertimo. WWW puslapis gali turėti nuorodą (jungtį) į atskirą eilutę, eilučių grupę ar skyrių Biblijos vartų puslapyje (pavyzdžiui nuoroda į Mk 4, 26-29 bus http://www.charity.lt/biblija/?s=Mk4,26-29 ).

·        Ji specialiai nemini, ar ji tuomet dar mokėsi, ar jau dirbo. Tokiu būdu, manė ji, didesnis ratas žmonių galės sutapatinti save su jos istorija. Tačiau jei tai jos istoriją padarytų labiau 'tikroviška', būtų galima pateikti ir daugiau detalių apie jos gyvenimą, šeimą, išsilavinimą.

·        Beveik visi gali pamatyti save toje jos situacijoje, kada ji išsiskyrė su savo vaikinu. Vienišumas yra tikras žmonių jaučiamas poreikis.

·        Pastebėkite, kad ji nesako, jog 'meldėsi'. šis žodis skirtingiems žmonėms reiškia skirtingus dalykus. Vietoj to ji sako, jog ji 'prašė'. Ta maža smulkmena, jog ji padėjo galvą ant CD dėžės, padaro sceną realesne. Mintyse galime net matyti ją tai darančią.

·        Ji nusprendė nevadinti Dievo 'Viešpačiu' (kaip tai darė ankstesniame variante), nes tai labiau krikščionių vartojamas žodis, kuris nekrikščionis gali versti jaustis nepatogiai. Kitas autorius šiuo klausimu gal turės kitą poziciją.

·        Ji išmintingai nusprendė nerašyti 'jis' (kalbėdama apie Dievą) iš didžiosios raidės, nes tai atrodytų religingai.

·        Angelė (su Artūro ir kito draugo pagalba) skyrė daug laiko rašinio redagavimui ir perrašymui. Tai užėmė daug daugiau laiko, nei pradinio varianto parašymas. Ją labai nustebino tai, jog galutiniame variante buvo likę tik pusė tiek žodžių, kiek jų buvo pradiniame!

·        Po pavadinimu ji galėjo parašyti 'byline', kaip tai padaryta žemiau esančioje kitoje liudijimo versijoje.

 

Trečias būdas – tai rašyti liudijimą naudojant žurnalistinį 'trečiojo asmens' stilių, kabutėse užrašant pokalbius. Taigi Angelė pasikalbėjo apie tai su Elze iš vietinio laikraščio. Kartu jos užrašė šį trumpą straipsnelį.

Kava nedera ant CD grotuvų


Angeles fotoAngelė Matonytė yra 17 metų studentė iš Molėtų. Ji studijuoja dailę. Korespondentė Elzė Narušytė susitiko su ja, kad išgirstų jos istoriją.


Angelė Matonytė džiaugiasi išliejusi kavą ant savo taip branginamo CD grotuvo! "Tai buvo mano gyvenimo posūkio taškas", teigia ji. Tačiau tuomet ji dėl to labai supyko.

Kartą ji grįžo į namus iš kolegijos nekantraudama paklausyti savo naujo Mojo muzikinio albumo. Beskubėdama įjungti grotuvą, ji tiesiai į aparato vidų išliejo pilną puodelį kavos. "Nerašykite to, ką aš tuomet surikau", juokiasi ji.

Kitą dieną, nuėjusi į radijo aparatūros taisyklą,  ji susitiko šeimos draugą Feliksą Matijošių, taisyklos darbuotoją. Feliksas kartu yra ir miesto bažnyčios tarnautojas jaunimui. "Aš paminėjau Angelei, jog kitą dieną pas mus bus jaunimo susirinkimas, kuriame gros grupė Dinamitas", prisimena jis. "Bet neatrodė, jog Angelė būtų troškusi ten nueiti".

Išoriškai Angelė buvo sėkminga studentė. Tačiau po išsiskyrimo su savo vaikinu Miku, su kuriuo draugavo daugiau nei metus, ji jautė didelę tuštumą. Vakaras be muzikos, kuri nuima skausmą, privertė ją susimąstyti apie gyvenimą. Ar gyvenimas turi kažkokią realią prasmę?

Taigi kitą vakarą ji nenoriai nuėjo paklausyti tos grupės. Eidama ji bandė apykakle užsidengti veidą, nes nenorėjo, jog jos draugai pamatytų ją einančią į religinį renginį. "Nenorėjau, kad kolegijoje iš manęs juoktųsi", sako ji.

 

"Ėjau namo su besisukančia galva"

Grupė Dinamitas buvo linksma ir talentinga. Tačiau dainų žodžiai vertė ją jaustis nepatogiai. Pasibaigus muzikai Jonas, grupės vadovas, kalbėjo apie 10 minučių. Jis pasakojo, kad jo gyvenimas buvo visiškoje priklausomumo ir depresijos sumaištyje. Bet atėjo Dievas ir pakeitė jo gyvenimą visiškai. "Jis pasakojo mums, kad Jėzus mirė už kiekvieną iš mūsų. Anksčiau aš to niekada nebuvau supratusi", sako Angelė. "Ėjau namo ir man sukosi galva".

Kitą dieną, sugrįžusi į taisyklą, su Feliksu apie koncertą ji nenorėjo kalbėti. Tačiau kartu su CD grotuvo dėžute jis jai į namus įdavė mažą brošiūrėlę. Tai buvo Biblijos dalis – 'Jono Evangelija'. Jau turėdama veikiantį CD grotuvą ir įsijungusi savo naująjį albumą, ji atsisėdo skaityti tą brošiūrėlę. Anksčiau ji jau buvo skaičiusi kai kurias Biblijos vietas, tačiau šios niekada neatrodė suprantamos. šį kartą viskas buvo kitaip. Atrodė, jog iš kiekvieno puslapio su ja kalba pats Dievas. Vieną eilutę ji ypač gerai prisimena: "Aš esu pasaulio šviesa. Sek manimi ir tu nebevaikščiosi tamsoje. Tuomet turėsi šviesą, kuri teikia gyvenimą".

 

Galva ant dėžės 

"Aš supratau, jog nenusipelniau jo meilės,  kad gyvenau visiškai savanaudiškai. Tačiau jis vis tiek mane mylėjo ir atsiuntė Jėzų, kad jis numirtų už mane. Jis norėjo, kad aš atsiliepčiau į jo meilės veiksmą ir leisčiau jam visiškai pakeisti mano gyvenimą." Angelė paprasčiausiai padėjo savo galvą ant tuščios CD grotuvo dėžės ir prašė, kad Dievas pakeistų ją, atleistų jai ir ateitų į jos gyvenimą. Ji pažadėjo daugiau nebegyventi taip, kaip ji nori.

Ar kas nors nuo to pasikeitė? "Taip", sako Angelė. "Aš pamačiau, kad Dievas man tikrai padeda. Tapo lengviau tvarkytis su problemomis, pagerėjo mano santykiai su kitais žmonėmis. Dabar turiu vidinę ramybę, kurios niekada anksčiau neturėjau. Dabar jaučiuosi priimta, o ne vieniša."

 

Kritika

·        šis stilius taip pat geras. Jį galima panaudoti tinklapyje, buklete, aplinkraštyje, skirtame bažnyčios kaimynystėje gyvenantiems arba bet kokiam spaudiniui.

·        Tačiau ir vėl, kad įvykiai atrodytų realūs, pateikta per mažai smulkmenų.

·        Antrojo veikėjo citatos sudomina ir paremia istorijos tikrumo įspūdį.

·        Nors pati Angelė galėjo savo istoriją užrašyti 'trečiuoju asmeniu', lengviau rašyti, kai kažkas kitas klausinėjo ją ir Feliksą.

·        Liudijime nenaudojami jokie krikščioniški žodžiai, išskyrus 'Dievas', 'Jėzus', 'Biblija' ir 'Evangelija' (atspausdintas bukletas – tai buvo apibrėžta). Rūpestingai pasistengta išvengti žodžio 'liudijimas'.

·        ši istorija parodo, jog jos tikėjimas teikia jos gyvenimui teigiamų privalumų, kurių gali norėti ir nekrikščionis. Tačiau tą dalį jai reikėtų sustiprinti ir aiškiau paaiškinti, jog jos naujasis tikėjimas nėra vien tik tikėjimo postulatai, bet realus, artimas asmeninis ryšys.

·        šis straipsnis vengia pamokslavimo, perdėjimo ar herojės vaizdavimo kaip tobulo angelo! Skaitytojui paliekama erdvė ir laisvė pačiam įvertinti šią istoriją. 1 Petro 3, 15 pabrėžia jautrumą tiems, kuriems skelbiame Evangeliją: "... visada pasiruošę atsakyti kiekvienam klausiančiam apie jumyse esančią viltį romiai ir pagarbiai". (K.Burbulio vert.)

·        'Angelės' nuotrauka mums labai padeda susitapatinti su ja ir su jos istorija. Tačiau žurnalistai sako, kad idealiu atveju visada prie paveikslėlio turi būti ir užrašas.

·        Žurnalistinė praktika rekomenduoja pirmame ar pirmuose dviejuose sakiniuose apibendrinti visą istoriją. Tačiau mes siūlome geriau visą pokalbį atskleisti palaipsniui. Tuo pat metu gerai yra pradėti pasakojimą nuo esminio įvykio, nuo kažko centrinio šioje istorijoje.

·        Liudijimas WWW puslapyje gali turėti nuorodą į garso failą RealPlayer ar MP3 formate. Garso įraše nebūtinai turi būti įrašytas tas pats tekstas. Jame gali būti trumpa pasakojimo santrauka ar papildoma medžiaga, kurios nėra tinklapyje. Čia istoriją galima papasakoti kitu būdu, taip papildant užrašytą variantą.

 

Dabar jūsų eilė!

Kuri Angelės istorijos versija jums labiausiai tinka? Kaip galėtumėte pagerinti jos struktūrą ir formatą? Ką dar pridėtumėte? Ką praleistumėte? Kokį dėmesį patraukiantį pavadinimą panaudotumėte? Rašyti taip, kad tai 'kalbėtų' nekrikščionims ir priverstų juos pajusti poreikį, yra tikras iššūkis:

"Jeigu norite pastatyti laivą, svarbu ne būgnu kviesti vyrus kirsti medžius, dalintis darbus ir duoti nurodymus. Vietoj to  pamokykite juos, kad jie trokštų plataus, beribio vandenyno"

Antuanas de Sent-Egziuperi
 

Angelės istorija – tai tik 'vadovėlinis' pavyzdys. Daugumos žmonių istorijos yra daug painesnės ir sudėtingesnės. Kartais eidami Dievo link žmonės pereina keletą etapų, arba net nepaklusnumą bei susipainiojimą. Papasakokite viską taip, kaip tai ir įvyko. Nesistenkite savo istorijos sukišti į kažkokią įsivaizduojamą, 'idealią' istoriją. Tačiau palieskite klausimus, kurie domina nekrikščionis (anglų k.) – padarykite tai nenaudodami religinės kalbos. Paskaitykite apie Pilkąją Matricą ir apie tai, kaip evangelistiniai rašiniai turi būti pritaikyti žmonėms, esantiems šios naudingos matricos apatiniame kairiame krašte. Po to pasižiūrėkite, kaip ir kodėl skirtingos interneto svetainės gali būti patalpintos skirtingose X-Spektro pozicijose.

 

Medžiaga liudijimų rašymui

Pasižiūrėkite rašymo principus, naudojamus Angelės istorijoje.


Svetainė atnaujinta: 2005.04.30    Kviečiame dalyvauti diskusijoje