Liudijimų rašymas
Pradžia ] EI diena ] 99 procentų problema ] Pilkoji matrica ] Dvi svetainės ] X spektras ] Jaučiami poreikiai ] Krikščioniškas žargonas ] Lenkijos pavyzdys ] [ Liudijimų rašymas ] Angelės istorija ] Santykiai ir draugystė ] Bendruomenės kūrimas ] Tiltų strategija ] Bažnyčių svetainės ] Hobis ir pomegiai ] Postmodernizmas ] Pokalbių kambariai ] Filmų interpretavimas ] Dievas gali panaudoti ir tave ] Gyvenimo prasmė ]

 

Lietuviška Biblija mobiliame telefone

Jūsų liudijimo užrašymas

Papasakokite savo istoriją taip, kaip ji ir buvo

Kodėl istorijos? Kaip liudijimai perteikia žinią

Kurias laikraščio istorijas jūs perskaitote pirmiausiai? Turbūt tas, kurios pasakoja apie žmones? Dauguma žmonių labiau domisi kitais žmonėmis, nei abstrakčiomis idėjomis. Laikraščiai vadovaujasi tokiu postulatu: "Žmonės nori skaityti apie žmones". Prisiminkime Jėzaus pavyzdį. Jo evangelistinių pamokslų tema buvo visai ne Rašto aiškinimas, bet istorijos – dažniausiai apie žmones – palyginimai (angl.). Dažnai juose būdavo nemaža humoro.

 

Knygoje "The Persuasive Person" autorius Jim Watkins (angl.) rašo:

"... kai žinią gali aiškiai įsivaizduoti, ji tampa daug labiau įtikinama. Kada Kristus tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų, Jis pats tapo abstrakčios tiesos matomybe.

 

  • Akimis negalime pamatyti to, kaip Dievas subalansuoja gailestingumą ir teismą. Tačiau galime pamatyti Jėzų, išgelbstintį moterį paleistuvę nuo užmušimo akmenimis.

  • Negalime matyti, kaip žmogus be Dievo neturi tikslo. Bet galime pamatyti pasiklydusią avį.

  • Negalime pamatyti mylinčio, rūpestingo Dievo. Bet galime pamatyti Kristų nukryžiuotą.

  • Kristaus gyvenimas ne tik kad atskleidė mums Dievą. Jo iliustracijos apvilko amžinąsias tiesas 'kūnu'. Vietoj to, jog bandytų paaiškinti tikėjimą, Jis rodė į garstyčios grūdus ir į Galilėjos kalvas. Nuodėmė tapo regima kaip piktžolės bei užkrečiantis raugas.

  • Vietoj to, jog pamokslautų penkių punktų pamokslą apie veidmainystę, Kristus kalbėjo apie pabaltintus kapus, pripildytus mirusiųjų kaulų ir visokios nešvaros. Veidmainiai – tai nuodingosios gyvatės. Tokie "žodiniai paveikslai" sutalpina daugiau tiesos, nei tūkstantis žodžių. Mes galime pamatyti pabaltintus kapus. Mes galime užuosti gendančią mėsą."

 

Žmones dominančios istorijos sudaro esminę evangelizmo dalį. Tik nedaugelį domina abstrakčios tiesos. Liudijimai gali būti esmine evangelistinės svetainės dalimi. Tik nevadinkite jų šiuo žodžiu – tai bažnytinis žargonas! Pavadinkite juos tikromis istorijomis, gyvenimo patyrimais ar kažkuo panašiu.

 

Apaštalų darbų knygoje užrašyta, kaip Paulius tris kartus liudija apie savo atsivertimą. Be jokių abejonių per savo tarnavimo laiką jis šią istoriją papasakojo daug daugiau kartų.

 

Skirta ne bažnyčiai

Liudijimai, kurie skirti evangelistinei svetainei ar atspausdintam puslapiui, neturi būti užrašomi tokiu stiliumi, kaip jie paprastai yra sakomi per bažnyčios pamaldas. Evangelizmui skirti liudijimui turi labai stipriai nuo jų skirtis savo stiliumi bei turiniu.

Tarkime, kad bažnyčiai skirtas liudijimas prasideda žodžiais "Aš augau krikščionių šeimoje". Bet kadangi evangelistinės svetainės skaitytojai nėra krikščionys, jų interesai ir požiūriai visiškai skiriasi nuo krikščionių. Argi jiems rūpės jūsų šeimos religingumas? Liūdna, tačiau šio nepaprastai svarbaus skirtumo žmonės dažnai neįvertina, todėl daug nuostabių liudijimų praranda didelę dalį savo jėgos, kai juos skaito nekrikščionys.

 

Turbūt neįmanoma perdaug pabrėžti būtinybės liudijimą pritaikyti skaitytojui nekrikščioniui. Tam reikia ne tik visiškai iš jo pašalinti krikščionišką žargoną, bet ir parašyti jį iš tokio požiūrio kampo, jog nekrikščionis galėtų su juo susitapatinti. Nes jūs juk rašote ne tam, kad tai palaimintų ir padrąsintų krikščionis!

 

Liudijimas turėtų skambėti kaip laikraščio ar žurnalo straipsnis. Nors paprastai liudijimas rašomas nuo "pirmojo asmens", alternatyviai jį galima parašyti taip, lyg kažkas kitas pasakoja šią istoriją naudodamas daugelį to žmogaus citatų. Įmanoma ir interviu forma, tačiau WWW puslapiui tai gal nepergeriausiai tiks, nes paprastai tam pačiam informacijos kiekiui perteikti interviu reikia daugiau žodžių.

 

Nuotraukos ir realybė

Jeigu tik galite – panaudokite nuotrauką. Jeigu neturite to žmogaus nuotraukos – tiks bet kokio žmogaus nuotrauka iš toli, arba bet kokia nuotrauka, kuri būtų kažkiek susijusi su kažkuria liudijimo dalimi. Įdėjus nuotrauką tinklapis taps daug patrauklesnis. Ji padės žmonėms susitapatinti su šia istorija.

Kuo daugiau 'realių' smulkmenų apie žmogų pateiksite – kas jie tokie, ką jie veikia, kur jie gyvena, ir, jei įmanoma, kaip jie atrodo – tuo žmonės geriau prisimins šią istoriją. Jūs turbūt žinote, jog prisiminimui pagreitinti įsiminimo technikos naudoja vizualinius įvaizdžius. Taigi, kuo labiau įsimintinos šios iš pirmo žvilgsnio nesvarbios pasakojimo smulkmenos, tuo labiau tikėtina, kad žmonės įsimins šią istoriją, o ypač jos esmę – pagrindinę žinią apie pakeistą gyvenimą.

 

Perspėjimas

Gali būti neišmintinga pilnai identifikuoti liudijimo autorių pasakant jo pavardę ar kitą asmeninę informaciją. Kartą vienas žmogus mums nebeleido toliau mūsų svetainėje laikyti jo liudijimo, nes kiti kažkaip sugebėjo išsiaiškinti, kas yra jo autorius, surado jo telefono numerį ar el. pašto adresą ir siuntė jam nepageidaujamus komentarus.

 

Perrašymas

Būkite pasirengęs savo liudijimus redaguoti, perrašyti ir iš naujo tvarkyti, kad padarytumėte juos tinkamais skaitytojui nekrikščioniui. Tai būtina todėl, nes dauguma krikščionių instinktyviai savo liudijimą rašo skaitytojui krikščioniui. Po to svarbu istoriją "išbandyti", duodant ją paskaityti bet kam, kuris sutiks jums padėti. Tai gali būti netgi nekrikščionis – tuomet šis skaitymas gali išvirsti į progą paskelbti Evangeliją. Kaip ir bet kokiame rašyme, esminiai svarbūs yra teksto tikrinimas bei peržiūrėjimas (angl.).

 

Angelės istorija

Čia galite paskaityti išgalvotos Angelės liudijimo pavyzdį, užrašytą trimis skirtingais stiliais:

  1. Skirtas krikščionims
  2. Skirtas nekrikščionims, pirmojo asmens liudijimas
  3. Skirtas nekrikščionims, trečiojo asmens pasakojimas straipsnelio stiliumi.

 

šį pavyzdį galite atsisiųsti ir paruoštą spausdinimui.

 

 

Gairės liudijimams

Numatomas skaitytojas

Patartina įsivaizduoti savo būsimą skaitytoją. Prisiminkite, jog skaitymas – tai ne grupinis užsiėmimas. Jūs rašote vienam skaitytojui, o ne pamokslaujate susirinkimui. Įsivaizduokite tariamą skaitytoją, turintį realių poreikių ir interesų. Darykite prielaidą, jog skaitytojas visiškai neturi supratimo (angl.) ir žinių apie krikščionišką tikėjimą. Tuomet tokiam skaitytojui ir rašykite.

 

Nuo ko pradėti?

Sukurkite paveikslą apie save – "kas, ką, kur, kada, kodėl". Nepradėkite iškart nuo Dievo ar nuo savo atsivertimo. Pirma sukurkite įdomų paveikslą apie savo gyvenimą ir problemas iki atsivertimo, ir tik tuomet pradėkite aiškinti, kas jumyse sukėlė poreikį ir susidomėjimą krikščioniškais dalykais.

 

Naudokite požiūrio kampą

Pakreipkite savo liudijimą taip, kad parodytumėte, kaip tai, jog pažįstate Dievą, padeda jums bet kurioje iš pagrindinių gyvenimo problemų: vienišumas, baimė, pergyvenimai, skolos, savižudybė, santykiai, bet kurios rūšies lytinės problemos, priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų, studentų gyvenimas ir egzaminai, gyvenimo prasmės trūkumas.

 

Vidiniai jausmai

Pabandykite papasakoti savo vidinius jausmus iki atsivertimo. Prisiminkite savo praeitį – ką tomis dienomis jūs iš tiesų jautėte? Kaip jūs žiūrėjote į pasaulį? Ar jautėtės vieniša, tuščia, pavojuje, be nuovokos? O gal jautėtės, jog galite su viskuo susitvarkyti? Žmonės, kurie skaitys jūsų istoriją, kažkaip turi su jumis susitapatinti. Su tuo, kaip jūs jaučiatės dabar, jie susitapatinti negalės. Vargu ar juos labai domins tai, kad dabar tikite, jog turite amžinąjį gyvenimą. Taip pat vargiai jie galės susitapatinti su jūsų asmeniniu tikėjimu. Tačiau jie gali susitapatinti su tuo, kaip jūs jautėtės anksčiau, ir galės sužinoti, kokius praktinius gyvenimo atsakymus ir jie galėtų gauti. O jeigu jūs anksčiau jautėte, kad krikščionys buvo kvaili, suklaidinti, išdidūs ir t.t. – tai taip ir parašykite. Su tokiais jausmais jie taip pat galės susitapatinti!

 

Sąžiningumas. "Daugiau jokių ponų tobuliukų"

Prašau jūsų – nerašykite "triumfo" liudijimų. Jeigu jau jūs iš tiesų buvote pilnai išlaisvintas nuo narkotikų, baimių, depresijos ar dar ko nors – tuomet gerai, galite tai parašyti. Tačiau dauguma mūsų didžiumą laiko ir toliau grumiamės su tais pačiais dalykais. Skirtumas tik tame, kad  dabar turime Draugą, kuris mums šioje kovoje padeda. Jeigu kurioje nors srityje jūs vis dar turite nesėkmingų periodų ir sunkumų – būkite sąžiningu ir parašykite apie tai. Perdėti liudijimai tapo jau įprasti, tačiau jie neatrodo tikroviškai (juo vadina "evang-elastiniais"!). Tai viena iš sričių, kurioje mes nekopijuojame žiniasklaidos ir bulvarinių laikraščių, kurių šūkis yra: "neleisk tiesai sugadinti gerą istoriją".

Tačiau jūs turite aiškiai pasakyti, jog šiuose klausimuose suradote realią pagalbą. O jeigu savo gyvenimo paveikslą nupiešite kaip visiškai sutvarkytą rojų, tai toks paveikslas bus taip pat atstumiantis ir smerkiantis žmones, kaip ir tos televizijos reklamos, kuriose tobula šeima tobulai bendrauja tobuloje virtuvėje. Prašau nemanykite, jog per tai, kad pasakysite, kad vis dar turite sunkumų, jūs kažkaip atnešite negarbę Viešpačiui. Priešingai – tuomet, kai nepateiksite savęs kaip 'visiško geriečio', įsiteiksite savo skaitytojui. Rašytoja Beverley Caruso komentuoja savo, kaip pastoriaus žmonos, patyrimą:

"Slėpdama savo pačios trūkumus [nuo jaunų moterų, kurioms tarnavau], aš jas apiplėšiau nesuteikdama pavyzdžio, kaip tikintysis nugali sunkumus. Tačiau kai specialiai leidžiu joms pamatyti, kad nebuvau tobula, jos parodo didesnį norą mokytis iš manęs. ši koncepcija tinka taip pat ir mūsų rašiniams."

 

Jūsų senoji religija

Jeigu prieš tapdamas krikščioniu jūs priklausėte kitai religijai, pabandykite paaiškinti, kaip toji religija jūsų netenkino. Tuo pačiu metu parodykite pagarbą tiems, kurie dar tebėra toje religijoje. Gal geriau tos religijos neįvardinti, o jei įvardinsite - nekritikuoti jos. Tokiu būdu išvengsite bereikalingo pykčio (ir todėl -  praradimo) tų, kurie dar tebėra toje religijoje. Taip pat tai padės tos religijos žmonėms susitapatinti su jūsų patyrimais.

Jeigu iki atsivertimo jūs laikėtės krikščioniškos religijos – pabandykite paaiškinti, kuo ankstesnis išorinis jūsų religingumas skiriasi nuo to, ką jūs turite dabar, tačiau kartu nenurašykite tos bažnyčios, kuriai tada priklausėte.

 

Venkite bet kokio religinio žargono

Venkite religinių žodžių ar bet ko, kas liudijimui suteiktų "bažnytinį" ar "religinį" atspalvį. Netgi tokius žodžius, kaip "pamaldos" geriau pakeiskite į "susirinkimas", "tarnautojas" – į "kalbėtojas", ir t.t. Prisiminkite, jog jūs ne religiją reklamuojate, bet siūlote ryšį, kuris patenkins jų jaučiamus arba nesuvoktus poreikius.

 

Mario, web evangelistas iš Brazilijos, rašo:

"Viena, ką aš vengiu minėti savo istorijose, tai religijų pavadinimai,pastorių pavardės, bažnyčių pavadinimai ir t.t. Žmonės yra pavargę nuo religijos, ir daugelis netikinčiųjų vengia bet ko, kas jiems panašu į organizuotą religiją. Taigi, kartais vietoj to, kad parašyčiau 'Jis nuėjo į Pirmąją baptistų bažnyčią paklausyti pamokslo, kurį skaitė pastorius', aš parašau kažką panašaus į štai ką: 'Jis nuėjo į susirinkimų kambarį, kur vienas žmogus mokė apie Bibliją'."

 

Tiesioginė kalba

Vertėtų įtraukti kabutėse tiesioginę kalbą, nes tai skamba daug betarpiškiau ir realiau. Pavyzdžiui, daug geriau skambės, jei parašysime taip:

"Mano draugė Jolita atėjo ir pasakė: 'Turiu tau knygą, kuri, manau, tau patiks'"

 

Jeigu tai užrašyti be tiesioginės kalbos, poveikis būtų daug mažesnis:

"Mano draugė Jolita atėjo ir pasakė, jog ji turi man knygą, ir kad ji mano, jog ta knyga man patiks"

 

Tačiau čia iškyla klausimas – kaip galėsite tiksliai pacituoti ištraukas iš pokalbio, kuris įvyko gal jau prieš keliolika metų? šis literatūrinis klausimas buvo patenkinamai atsakytas John ir Elizabeth Sherill, kurie kartu parašė knygą Prieglobstis apie Corrie ten Boom. Jie mano, jog istorijos efektyviam papasakojimui turime naudoti tą pačią techniką, kuri pagerina romanų skaitymą – įtraukti tiesioginę kalbą. Dar daugiau – nors tai atrodo paradoksalu, tačiau tiesioginės kalbos citatos, net nebūtinai perteiktos tiksliai tais pačiais žodžiais kaip istorijos vyksmo metu, yra labiau "teisingos", nei kad miglotos mintys apie tai, kas ten galėjo būti pasakyta! Jeigu naudojame daug netiesioginės kalbos, tai sakiniai tampa gremėzdiški ir nuobodūs, nes atsiranda daug žodžių "pasakė", ir tenka keisti veiksmažodžių laikus. Biblijos vertėjai, nors Biblijinėse Hebrajų ir Graikų kalbose nebuvo skirtumo tarp tiesioginės ir netiesioginės kalbos, visada naudoja tiesioginę kalbą, nes dėl jos tekstas tampa lengviau skaitomas ir suprantamas.

 

Nesusipratimų ištaisymas

Pasaulis turi daug neteisingų įsivaizdavimų apie tai, kas iš tiesų yra krikščionis. Dažnai jie mano, kad būti krikščioniu reiškia stengtis laikytis tam tikrų taisyklių sąvado, nedaryti įvairiausių kitų dalykų ir niekada nesilinksminti. Visa tai – tik dėl to, kad po to galėtumei tikėtis, kad tavo geri darbai persvers blogus darbus ir tu pagaliau galėsi patekti į kažkokį sunkiai įsivaizduojamą nuobodų gyvenimą po mirties. Kitų religijų pasekėjai turi dar ir kitų neteisingų įsivaizdavimų.

 

Rašydami savo liudijimą pabandykite ištaisyti tokius neteisingus supratimus. Jeigu tai buvo ir jūsų asmeniniai neteisingi įsivaizdavimai – jautriai paaiškinkite, kaip jūs sužinojote, jog anksčiau klydote.

 

Ne visada chronologiškai

Ne visada geriausia savo istoriją pasakoti griežtai laikantis įvykių chronologijos. Reader's Digest (angl.) ir Guideposts (angl.) asmenines istorijas paprastai rašo su tokia struktūra:

 

  1. Įvadinis anekdotas: kažkoks juokingas arba esminis gyvenimo įvykis
  2. Dabartinė situacija: ką tas žmogus veikia dabar
  3. Diena, kuri pakeitė gyvenimą – naujienų skyriaus verta situacija (mūsų atveju – Jėzaus suradimas)
  4. Užbaigiamasis anekdotas: dažnai apie to žmogaus dabartinį požiūrį į anksčiau atsitikusius įvykius.

 

Pastebėkite, jog čia tvarka neatitinka tos, kuria vystėsi įvykiai. Tos istorijos, kurios paremtos įvykių chronologija, dažnai vienoda reikšmę suteikia svarbiems ir nesvarbiems įvykiams. Kaskart, kai skaitysite žurnale asmeninę istoriją, stebėkite, kokią struktūrą jie panaudojo.

 

Pasižiūrėkite, prašau, kaip ši technika buvo panaudota mūsų vadovėliniame Angelės liudijime.

 

Slaptas ginklas

Liudijimai – tai bažnyčių slaptas ginklas, kuris, deja, nėra pakankamai naudojamas. Mano tarnystės įkūrėjas tikėjo, kad kiekviename bažnyčios susirinkime turėtų būti sakomas liudijimas. Kiekvienas bažnyčios aplinkraštis ar žurnalas, kurį daliname aplinkui gyvenantiems, gali būti pagerintas, jei jame įdėsime gerai parašytą liudijimą. Bažnyčioje turite žmonių, tad liudyti yra kam. Jeigu liudijimas yra parašytas pagal šiuos nurodymus, naudojant pasaulietinius terminus ir pritaikytas pasauliečiams, tai jis gali tapti daug labiau veiksmingu, nei standartinis Velykų ar Kalėdų pamokslas, kokius mes dažnai dalijame kaimynystėje gyvenantiems. Įdėkite ir autoriaus nuotrauką! Liudijimai – tai taip pat svarbi bet kokios bažnyčios interneto svetainės dalis.

 

Daugiau medžiagos apie liudijimus

 

Žemiau išvardintos svetainės kviečia jus publikuoti savo liudijimą pas juos.

Lietuviškus liudijimus galite patalpinti čia:

 

Anglų kalba parašytus liudijimus siųskite čia:



Punktai pasitikrinimui rašant liudijimą

  • Visuomet rašykite nekrikščionims
  • Įsijauskite į jų dabartinį požiūrį į gyvenimą
  • Papasakokite apie savo gyvenimą iki ir po atsivertimo tuos dalykus, kurie jiems gali būti įdomūs
  • Pateikite pakankamai informacijos apie save, kad skaitytojas pajaustų, jog iš tikrųjų su jumis susipažino
  • Pateikite realias aprašančias smulkmenas, kad skaitytojas galėtų įsivaizduoti, kaip viskas vyko
  • Niekada niekada nevartokite krikščioniško žargono
  • Stenkitės, kad liudijimas neskambėtų 'bažnytiškai', religiškai ar 'pamaldžiai'
  • Darykite prielaidą, jog skaitytojas neturiu jokio supratimo ar žinių apie krikščionišką tikėjimą
  • Būkite sąžiningu – neperdėkite ir nepieškite savęs kaip tobulumo įsikūnijimo, kuris neturi jokių problemų
  • Stenkitės taisyti dažnai pasitaikančius neteisingus įsivaizdavimus apie krikščionybę
  • Naudokite gyvą stilių, panašų į straipsnio iš žurnalo
  • Jei tik įmanoma, pasistenkite įtraukti tiesioginę kalbą, pvz.: "jis man pasakė ...."
  • Parodykite, kad būti krikščioniu – tai kasdieninis ryšys
  • Liudijimą peržiūrėkite, ištaisykite, perrašykite vėl ir vėl
  • Jei tik įmanoma, įdėkite nuotrauką.

 


Svetainė atnaujinta: 2005.04.30    Kviečiame dalyvauti diskusijoje